mokslininkas ir šaškininkas J.Fominych (Permė)
Kodėl šaškės - sportas? Todėl, kad:
jos turi varžybų elementą. Be turnyrų, be nugaletojų, t.y. be praktikos, šaškių žaidimas negalėtų gyvuoti;
kaip ir kitose sporto šakose, varžybų dalyviai eikvoja fizines jėgas, taigi turi būti gerai pasirengę fiziškai;
šaškės yra "proto gimnastika". Žaidėjas per kiekvieną partiją patiria stiprių emocijų: nuo pačių maloniausių iki - tragiškų.
Šaškės yra toks pat mokslas kaip ir pavyzdžiui, matematika. Šaškių žaidimo paslapčių kaip ir matematikos galima mokytis visą gyvenimą. Norint pasiekti aukštą žaidimo supratimo lygį reikia perskaityti ne vieną vadovėlį. Be to šaškėse, kaip ir bet kokiame moksle, galima tapti atradėjumi. Nors tūkstančiai planetos šaškininkų daugiau kaip šimtą metų fanatiškai tyrinėjo šaškių žaidimą 64 laukelių lentoje, bet ir šiais laikais, dažniausiai didelio triūso dėka, kartais atsitiktinumo dėka, gimsta tikri atradimai tiek debiutinėje žaidimo stadijoje, tiek mitelšpilyje, ir netgi endšpilyje su labai nedideliu šaškių kiekiu.
Šaškėse žavėtis galima daug kuo. Tai ir triuškinančios kombinacijos, ir debiutinės naujovės, ir puikūs etiudai, ir menkučiai nepastebimi, bet labai netikėti manevrai kartais leidžiantys pasiekti pergales net visiškai beviltiškose pozicijose. Ištikimi šaškių žaidimo entuziastai negali atsigrožėti net prieš kelis dešimtmečius šaškių korifėjų sužaistomis partijomis, ir net 19 amžiuje sukurtomis kompozicijomis. Tokius šaškių meno kurinius galima tiesiogine to žodžio prasme kabinti ant savo kambario sienos lyg nuostabiausius Van Gogo darbus ir kas dien žavėtis fantastinėmis idejomis. Bet kaip ir pačių įžymiausių tapytojų drobes ne kiekvienas gali suprasti, taip ir šaškių fantastinis pasaulis atsiveria tik tiems kurie atkakliai mokosi ir išmoksta jį suprasti.