NEIŠGALVOTOS ISTORIJOS IŠ ŠAŠKININKŲ GYVENIMO 

Šaškininko gyvenimas tai ne vien tik laimėtos, pralaimėtos ir lygiom sužaistos partijos, surinkti taškai, užimtos vietos, iškovoti medaliai. Tai ir aibė visokiausių nuotykių, bei kuriozų. Kad šie mano aprašyti nuotykiai yra tikri gali patvirtinti ne vienas liudininkas. Taigi pradedu…

1. ĮDOMIAUSIAS ŠAŠKIŲ ENDŠPILIS

    Pabandykite atspėti koks tai endšpilis. Jis gan dažnai susidaro turnyrinėse partijose. Kai kurioje nors lentoje jis susidaro tai tuoj prie tos lentos susikaupia minios stebėtojų. Ypač jį mėgsta pradedantieji, nes be jo jie nieko daugiau nemoka. O meistrai kartais jo net ir nežaidžia. Teisingai, atspėjote: tai trys damos prieš vieną esančią ne didžiajame kelyje. Nors šis endšpilis yra vienas iš pirmųjų dalykų kuriuos reikia tobulai išmokti, bet ne taip retai jame iškyla tam tikros problemos ne tik pradedantiesiems, bet ir 50 metų stažą turintiems šaškininkams. Aišku, dažniausiai partijai baigtis dėsningai trukdo ceitnotinis stresas, bet per vienas pirmos lygos varžybas vienas pretendentas į meistro titulą turėdamas tris damas ir 30 minučių laiko nebesugalvodamas kaip reikia laimėti pats pasiūlė varžovui lygiąsias. Labai įdomus buvo jo pasiaiškinimas. Sakė, kad švietė saulė pro langą į akis ir jis negalėjo susikaupti. Lyginis tokio endšpilio rezultatas jau ne rekordas (dažniausiai, dėl laiko stokos, laiminčiai pusei tenka siūlyti lygiąsias). Mačiau dešimtis tokių partijų (tarp jų ir meistrų žaistas). Bet pasitaiko net ir stipresniosios pusės pralaimėjimų. Vieną tokį atvejį mačiau viename LR čempionato finale kai dar vienam pretendentui į meistro titulą nesiūliusiam lygiąsias baigėsi laikas ir jis patyrė pralaimėjimą, kitas toks atvejis buvo mano gyvenime, kai viename LR greitųjų šaškių čempionate su savo vienintele dama nukirtau vieno meistro visas tris jo sukonstruoto šleivo Petrovo trikampio damas. Dar būna atvejai kai atakuojanti pusė sugeba prarasti didžiojo kelio kontrolę. Šiame endšpilyje yra viskas aišku tol kol pats nežaidi partijos. O kai sėdi prie lentos, ceitnotinė karštinė gali ne vienam gerokai sujaukti protą. Gal visiems bus ir juokingi mano samprotavimai, bet esu giliai įsitikinęs, kad nepagrįstai nukentėjusių šiame endšpilyje (nelaimėjusiųjų ar pralaimėjusiųjų) tikrai bus ir ateityje.

    Tai čia tik trys damos  prieš vieną. O kur dar dažnai pasitaikantys sudėtingesni endšpiliai: c1 pravedimas, Sargino etiudas ir t.t. Kad nebūtų be reikalo prarasti taškai turnyruose reikia skirti laiko tokių endšpilių kartojimui ir geram jų išnagrinėjimui, kad jokia ceitnotinė karštinė nesugebėtų jūsų išmušti iš vėžių.

    Teatras prasideda nuo rūbinės, o šaškių profesionalumas nuo elementarių šaškių žaidimo elementų idealaus įsisavinimo.

2. DVIKOVA SU KATINU

    Skamba intriguojančiai! Buvau KPI studentas. Vyko Kauno miesto komandinės pirmenybės. Turėdamas II atskyrį žaidžiau už “Politechnikos” komandą tose varžybose. Jau nebeatsimenu koks tos dienos varžovų komandos pavadinimas buvo, bet savo varžovo pavardę atsiminsiu visą gyvenimą. Jo pavardė buvo Katinas ir turėjo jis I atskyrį. Pavardė aišku neeilinė. Kaip jūs galvojate kiek žmonių Lietuvoje turi tokią pavardę? “Telekomo” telefonų abonentų knygoje yra 124 Katinai, 141 Katinienės ir 27 Katinaitės. O kiek dar jų naudojasi mobiliaisiais telefonais? Kiek dar Katiniuku yra be telefonų. Mano dvikova su Katinu klostėsi nelabai kaip, teko partijoje ieškoti lygiųjų. Lentoje susidarė gerai visiems žinomas lyginis endšpilis. Katinas įnirtingai persekiojo mano vienišą damą su savo dama ir niekaip nenorėjo partijos baigti lygiosiomis. Palaipsniui mane tai pradėjo šiek tiek nervinti ir neiškentęs varžovui paaiškinau, kad jis be reikalo vargsta, ir parodžiau vienintelį būdą kaip aš galėčiau apsirikti. Katinui ta mano pamoka, atrodo, nepadarė jokio įspūdžio, jis ir toliau įnirtingai vaikėsi aplink lentą mano damą, kol galiausiai aš suklydau ir Katinas laimėjo lygiai taip kaip aš jį buvau pamokęs. Šios įsimintinos dvikovos liudininkai buvo mano komandos nariai R.Matulevičius ir S.Butėnas.

    Per daugiau kaip 20 metų trenerio karjerą savo auklėtiniams tą istoriją pasakojau šimtus kartų. Bet šiais metais vienas mano auklėtinis A.Lenkšas LR čempionato partijoje su S.Smaidriu sugebėjo pakartoti mano “legendinės partijos” pabaigą. Matyt, Audrius neateidavo į treniruotes kai pasakodavau šią istoriją.

A.Lenkšas – S.Smaidrys, 2007

Lentoje susidarė visiškai lyginis endšpilis, nes juodosios negali savo šaškių nuvesti į damas. Paprastai niekas toliau ir nebežaidžia…

29. … ab6 30.fb4

Po šio, Audriaus keliolika sekundžių (iš viso buvo likusi gal minutė) apgalvoto ėjimo, mane apėmė negera nuojauta. Šioje situacijoje geriau jau nieko negalvoti, o vaikštinėti dama laukeliais a3,f8.

30. … db2

Dar kartą baltosios pagalvojo ir paėjo…

31.be7??

Kaip toje reklamoje “Jeigu vaikas gali išsitepti, tai jis ir išsiteps”.

31. … ba3 ir baltosios pasidavė.

3. GREITASIS PASITOBULINIMAS

    Visi normalūs žaidėjai turi visas savo žaistas partijas kruopščiai išanalizuoti ir padaryti išvadas kaip kitą kartą sužaisti geriau. Tokias išvadas padarius, sunku pasakyti, kada kitą kartą ir su kuo galima bus patobulintą variantą panaudoti. Kartais tenka laukti mėnesį, kartais metus, o kartais ir dar ilgiau.

Kartą gausus šiauliečių būrys žaidė viename garsiajame Alytaus festivalyje. Po vienos lygiosiomis sužaistos partijos, mano draugas R.Mendelis kreipėsi į mane su klausimu kaip reikia žaisti vieną “Miesto partijos” variantą, kad būtų šansai laimėti. Aš jam per penkias minutes parodžiau vienoje knygelėje matytą “bajeriuką”.

Kitą ratą R.Mendelis žaidžia vėl baltosiomis, vėl tą patį variantą ir laimi tokiu būdu kokį aš jam prieš 15 minučių buvau rodęs. Rimgaudui panaudoti partijos analizės pasekmes pavyko panaudoti jau po keliolikos minučių. Fantastiškai trumpas pasitobulinimo realizacijos laiko tarpas! Štai ši partija…

R.Mendelis - nnn

1.cd4 dc5 2.bc3 fg5 3.cb4 gh4 4.b:d6 e:c5 5.ab2 gf6 6.bc3 fg5 7.gf4 hg7 8.fe5 gf6 9.e:g7 gf4 10.e:g5 c:e3 11.d:f4 h:h8 12.hg3 hg7 13.ab4 gf6 14.cb2 cd6?? 15.fe5! 2-0

Z.Montvila

4.“APELSININIS" ŠAŠKIŲ ŽAIDIMO STILIUS 

    Tai buvo prieš 38 metus. Man tada ėjo penkiolikti metai. Kartą užsukęs į savo gimtojo miesto – Tauragės - kultūros namus, aš pastebėjau, kad viename iš pusrūsyje esančių kambarių žaidžiama šaškėmis. Aš tiesiogine šio žodžio prasme jau vaikystėje buvau pakerėtas šio žaidimo, kaudavausi su savo bendraamžiais ir, bet kaip stumdydamas šaškes, buvau įsitikinęs, kad puikiai žaidžiu.

Šis kultūros namų kambarėlis pasirodė esąs Tauragės šaškininkų "aukštoji mokykla". Čia rinkdavosi geriausi žaidėjai. Greitai aš tapau dažnu jo lankytoju, nors, patys suprantate, man dar buvo toli iki geriausių žaidėjų. Stipriausio žaidėjo šlovė tada priklausė inžinieriui Miliūnui. Jo vertu priešininku buvo tūlas pensininkas A.Kaliačius, pravarde "Stribas". Man labai patiko šio savotiško šaškininko žaidimas ir, kai jis ateidavo į kultūros namų kambarį, aš visada stebėdavau jo kovas su stipriausiais miesto žaidėjais.

    A.Kaliačius turėjo valingą veidą vos pastebimai pašaipų žvilgsnį. Jo kakta buvo ženkliai praplikusi, gražiai nužilę plaukai švelniai pridengė ausų viršūnes. Nosies galas ir sparneliai buvo visada raudoni, žemiau jos matėsi pašarmojusių ūsų trikampis. Nors gerokai perkopęs per 60 metų, jis atrodė tvirtas. Nerūkė, iki vėlyvo rudens mėgo maudynes upėje. Dažnai savo talpiame portfelyje turėdavo visokiausių vaisių, kuriais vaišindavo varžovus ir šiaip pažįstamus.

Vieną kartą žaisdamas partiją su Miliūnu, jis dėbtelėjo į mane ir paklausė:

- Ką jaunuoli, domitės? Jums patinka žaidimas? Ar norite išmokti gerai šaškėmis žaisti?

Aš pasakiau, kad jo žaidimas man labai patinka, kad aš jį laikau virtuozišku.

- Jūs žaidžiate artistiškai, - bailiai ištariau aš. Kaliačius numykė:

- Hm, "artistiškai"! - Jam aiškiai patiko šis žodis. Jis veriančiai mane nužvelgė, ištraukė iš kišenes apelsiną ir ištiesė jį man.

- Valgykite.

Sumišęs aš padėkojau ir, laikydamas apelsiną rankoje, toliau sekiau žaidimą. Kaliačius grėsmingai į mane pasižiurėjo ir sušuko:

- Kodėl gi jūs nevalgote?

Aš padėkojau vėl, nulupau apelsiną, atskyriau skiltelę ir suvalgiau. Kaliačius, įdėmiai į mane tebežiūrėdamas, irzliai pasakė:

- Valgykite gi! Kas taip valgo apelsiną, kaip kad jūs, skiltelėmis? Žiūrėkite, kaip reikia! - Parodęs, kaip tai yra daroma, jis tęsė: - Kad skanu butų, kad sultys tekėtų, kad kvapas sklistų! Kas valgo apelsinus taip, kaip jus, mielas jaunuoli, skiltelėmis, tas niekada neišmoks gerai žaisti šaškėmis!

Kaliačius mirktelėjo ir ironiškai pridūrė:

- Artistiškai!

    Aš vis tik išmokau žaisti šaškėmis ir dargi iškovojau garbingą respublikos komandinių pirmenybių sidabro medalį, bet žaisti "artistiškai", kaip kad "Stribas", kaip žaidžia mūsų jaunieji, pavyzdžiui, J.Jankūnas, A.Domčevas ir kai kurie kiti, aš - pokario laikų vaikas - taip ir neišmokau.

Ar ne todėl aš ir dabar apelsinus valgau skiltelėmis?.. Arba galbūt priežastis slypi visai kitur?..

5.MOKSLO IR TECHNIKOS PAŽANGA

    Prieš kelioliką metų, prasidėjus vakarietiškų automobilių invazijai į Lietuvą, išsiruošiau ir aš su dviem draugais į Vokietiją pirkti automobilio. Savaitei apsigyvenome viename pažystamų vokiečių bute viename nedideliame pietų Vokietijos miestelyje. Kasdien vaikštinėdavom po automobilių pardavimo aikšteles, ieškodavom tinkamų skelbimų spaudoje, taip ir slinko dienelės. Vieną vakarą nutarėm pasilepinti alumi. Nuėjome į parduotuvę ir nusipirkome 5 litrų talpos skardinę alaus statinaitę. Parsinešame į namus ir pradedame galvoti kaip čia ją atidaryti. Radome kažkokią skylę, pradūrėme ją, ir šovė milžiniška alaus čiurkšlė į lubas. Draugas Vaclovas spėjo užkišti skylę su savo rankos “fakiniu” pirštu. Laikinai alaus pabėgimas buvo sustabdytas. Bet statinaitėje buvo didžiulis slėgis ir po keliolikos sekundžių Vaclovas pradėjo klykti, kad jo pirštas veikiamos to didžiulio slėgio sparčiai tinsta ir jis nebegali daugiau stabdyti alus. Ant greitųjų radome išeitį: išpylėme alų į vonią, paskui po truputėlį per vakarą išgėrėme. Tik grįžęs į Lietuvą sužinojau, kad perkant tokią statinaitę alaus reikėjo parduotuvės kasoje paprašyti specialaus kranelio ir jį įsukus buvo galima ramiai iš statinaitės išleisti alų. Gyveni žmogus ir mokaisi.

    Nuo to laiko jau praėjo gal kokie 15 metų. Šiemet po Kalėdų “Maksimoj” pamačiau vėl tokią pat 5 litrų metalinę vokiško alaus statinaitę, ir dar akcija pasitaikė, ir vėl susigundžiau ją įsigyti. Galvojau, kad jau dabar apsieiti su ja tikrai mokėsiu. Pasiimu statinaitę, kulniuoju prie kasos, ir prašau kranelio. Nustebusi pardavėja – mokinė apie jokius kranelius nieko nežino (nors ant jos chalato nugaros styro užrašas “Klauskite, aš galiu padėti!”). Ne tik ji nieko negali padėti, bet ir pakviesta vyresnioji kasininkė nežino kur tie kraneliai paslėpti. Problema išsisprendė tik iškvietus dar “kietesnį” specialistą. Pasirodo laikas bėga, technika žengia į priekį. Šiais laikais tokiose statinaitėse kraneliai yra jau įmontuoti pačiose statinaitėse. Reikia tik kai ką pasukti, kai ką paspausti ir alutis pradeda bėgti į bokalą. Padėkojau už konsultaciją, parsivežiau alutį į namus, pasukau, paspaudžiau ir alus pradėjo tekėti į bokalą. Tiesa, atidarymo momentu gavau vieną čiurkšlę į akį, kitą į lubas, bet toliau viskas veikė puikiai.

    Dabar jau abejoju, kad nusipirkęs tokią pat statinaitę po 10 metų sugebėsiu tinkamai su ja elgtis. Mokslas vėl ką nors naujo sugalvos.

6.JO DIDENYBĖ FUKSAS

Lietuvių kalbos žodyne žodis fuksas turi dvi reikšmes: pirmo kurso studentas ir vienrankis pjūklas. Bet jau nuo senovės šis terminas dar yra naudojamas ir sporte. Posakis laimėti per fuksą reiškia laimėti atsitiktinai, netyčia. Dar terminas yra naudojamas pvz., stalo tenise nusakyti situacijai kai kamuoliukas perlekia į kitą stalo pusę liesdamas tinklelį, ar kliūna į stalo kraštą. Tokius kamuoliukus yra labai sunku atmušti, nes jų trajektorija būna sunkiai nuspėjama.

    Šaškininkai taip pat nuo senų laikų naudoja šį terminą. Fuksą šaškėse galima apibūdinti kaip nesudėtingą (paprastai visiems gerai žinomą, bet kartais užmaskuotą) taktinį elementą (kombinaciją, auką, ar uždarymą) kuris iš esmės pakeičia partijos rezultatą visiškai aiškioje pozicijoje. Paprastai visi linkę fuksus laikyti nerimtais šaškių žaidimo elementais. Po tokio atvejo dažnai tenka girdėti frazę “Pralošiau vaikiškai”. Bet, mano galva, vaikiškai pralošinėja tik vaikai, kurie dar būna tokio “bajerio” nematę. O jei žaidi kelias dešimtis metų ir tikrai jau visi primityvūs dalykėliai būna matyti ir žinomi, ir vis tiek pakliūni, tai jau nebe vaikiškas pralošimas, o greičiau psichologinis. Mano galva, fuksas yra toks pat rimtas ir svarbus žaidimo elementas kaip ir bet kuris kitas. Paspęsti tokius spąstus, ir pasiekti, kad tie spąstai suveiktų, žaidžiant su patyrusiu žaidėju, yra didelis menas. Ir turbūt nebūna nei vieno turnyro, kad kas nors nepakliūtų kam nors ant fukso. Aišku, dažniausiai tai atsitinka ceitnotuose. Dažniausiai būna tokia situacija kai atrodo jog pozicija lentoje visiškai lygi ir niekaip negali suprasti kodėl varžovas nesutinka su pasiūlytomis lygiosiomis. O nesutinka jis todėl, kad mato dar paskutinį šansą. Fuksas – tai paskutinis šansas.

Man besimokant Kaune, KPI bendrabučių šaškių komanda dalyvavo Lietuvos Aukštųjų mokyklų bendrabučių rinktinių spartakiados varžybose (gal net tai buvo pirmoji ir paskutinė tokia spartakiada. Man toliau bestudijuojant daugiau tokių spartakiadų nebebuvo). Komandai varžybose sekėsi neblogai, kovojome dėl I vietos su VISI. Visi baigė žaisti, liko tik viena partija kurioje mūsų komandos lyderis R.Matulevičius kovėsi su VISI kapitonu K.Vozbuto auklėtiniu telšiškiu Bumblausku. Čempionų titulą mūsų komanda galėjo iškovoti tik R.Matulevičiaus pergalės atveju. Romas sugebėjo laimėti lyginę poziciją panaudodamas fuksą ir mes tapome čempionais. Reikia pažymėti, kad Romas yra labai puikiai įvaldęs šį techninį žaidimo elementą ir savo šaškininko karjeroje yra pasiekęs ne vieną pergalę panaudodamas fuksus.

Štai šios svarbios mūsų komandai partijos pabaiga. 

6.1. Bumblauskas - Matulevičius 

Ėjimas juodųjų, pozicija, aišku, visiškai lyginė ir baltosios net neįtarė, kad jos šią partiją pralaimės.

1...fd8 2.ab6??

Baltosios veikia kaip ir pagal visas galiojančias taisykles: atsikrato šaškių ir užima didįjį kelią, bet šiuo atveju tai skubotas sprendimas vedantis prie katastrofos.

2...d:a5 3.gd4 ab6! 4.d:a7 hg1 x. 

Kadangi fuksas, mano galva, yra visiškai rimtas žaidimo elementas, tai, vadinasi, reikia treniruočių metu spręsti atitinkamus uždavinukus. Metodika gali būti tokia. Treneris lentoje sudeda paprastą lyginę poziciją kurioje slypi koks nors fuksas, ir kažkiek laiko (atsižvelgiant į sprendėjo kvalifikaciją gali būti nuo 5 minučių iki 15.) sprendėjas nejudindamas šaškių skaičiuoja kaip pasiekti lygiąsias, po to per tam tikrą laiką (vėl atsižvelgiant į kvalifikaciją gali būti nuo 1 minutės iki 5) jis tai turi bandyti įgyvendinti žaisdamas poziciją prieš trenerį. Tam reikalui gerai tiktų tokie pavyzdžiukai.

6.2. R.Gricius – M.Alšaneckij, 1989 

Baltųjų ėjimas. Labai dažnai praktikoje pasitaikanti pozicija. Nepaisant solidžios juodųjų persvaros, pozicija lyginė ir rimtas žaidėjas negali tokių pozicijų pralošinėti.

29.ed4??

Pralaimi partiją. Reikėjo žaisti 29.ba5 de5 30.ab4 c:a3 31.ab6 ab2 ( 31...ef4 32.ed4 ab2 33.dc5 ba1 34.ba7 fe3 35.ab8= ) 32.bc7 bc1 33.cb8 c:f4 34.bc7!=. Matomai pozicija lyginė ir po 34.ba7, bet tada gali būti panaudotas kitas fuksiukas 34. … fc1 35.ab6 ( 35.ab8?? gf4 36.ba7 fg3 37.h:f2 ed4 38.a:e3 c:f4 x ) 35...gf4 36.ba7?? ( 36.bg1 ca3 37.gb6= ) 36...fg3 37.h:f2 ed4 38.a:e3 c:f4 x.

29...c:e3 30.bc5 d:b4 31.a:c5 ef2 32.cd6

32.cb6 fg1 33.ba7 gh2 34.ab8 gf4 35.b:g3 h:f4 36.hg5 f:h6 x.

32. … fg1 33.dc7 fe5 34.h:d4 g:d8 x. 

6.3. E.Šikšnys – R.Baltutis, 1986 

Baltųjų ėjimas. Sunku patikėti, kad baltosios šioje pozicijoje, turėdamos tik labai nežymią persvarą, sugebėjo laimėti.

28.gh8 de3 29.ab6!

Gražiai sumąstytas paskutinis šansas lygioje vietoje.

29. … a:c5 30.hd4 ed2??

Pralaimi partiją. Reikėjo žaisti 30...cb4 31.d:g1 bc3 ( 31...ba3?? 32.ge3 f:d2 33.e:c3 ab2 34.c:a1 x ) 32.gb6 fe3 ( 32...cb2?? 33.be3 f:d2 34.e:a1 x ) 33.b:g1 cb2=.

31.d:a7 dc1 32.ed2 c:e3 33.a:f2 x.  

1987 metais Šiaulių miesto pirmenybėse žaidžiau su savo penkiolikmečiu auklėtiniu G.Beniušiu.

6.4. G.Beniušis – V.Valantinas, 1987 

Baltųjų ėjimas. Suprasdamos, kad pozicija lyginė, netgi su baltųjų iniciatyva, pasiūliau lygiąsias. Nemažai mano nuostabai, pasiūlymas buvo atmestas.

23.fe5 bc7

Lygiąsias juodosios gali pasiekti pačiais įvairiausiais būdais. Aš nutariau nusivaryti dar vieną šaškę į damas.

24.ef6 cd6 25.fg7 de5

25...gd4 26.gh8 de5 27.de3 d:g1 28.h:a1 =.

26.gh8 ef4 27.hf6 fg3??

Dar nepralaimi, bet netikėtai juodosioms lygioje vietoje sukelia pakankamai rimtų problemų. Reikėjo žaisti 27...ga7=. Nors prieš keletą ėjimų buvau poziciją skaičiavęs, ir buvau įsitikinęs partijos lygine baigtimi, bet visada reikia pasitikrinti ar nėra skaičiavime įsivėlusi klaidelė.

28.fe5 gh2??

Pralaimi partiją. Hipnozė tęsiasi. Juodosios dar nesupranta, ko baltosios siekia. Dar buvo galimybė gauti teoriškai lyginį endšpilį po 28. … ga7 29. eh2 ad4 =.

29.eb8 gd4 30.ef2 d:g1 31.ba7 x.

Kitas fragmentas iš 1989 metų SSRS taurės varžybų kur Lietuvos rinktinė iškovojo antrąją vietą. Varžybų pirmas ratas nebuvo labai sėkmingai Lietuvos komandai. Susitikimas su estais baigėsi lygiosiomis. Komandai pelnyti pergalę galėjo padėti netikėtai vienoje partijoje išdygęs fuksas, bet juo nebuvo pasinaudota.

6.5. Vorobjova – Teder, 1989 

Juodosiomis žaidusi estė buvo pasirinkusi vieną Atvirkštinio Bodianskio variantą, visą partiją tiksliai gynėsi ir, pozicija pavaizduota diagramoje, susidarė kaip ir forsuotai. Juodosios norėdamos pasiekti lygiąsias turi neleisti baltosioms įvaryti antros damos.

32. … fd8??

Pralaimi partiją. Reikėjo žaisti pvz., 32...fb2, arba 32...fg7 ir t.t.

33.de5 de7

33...da5 34.ec3 a:g5 35.h:f6 x.

33...hg5 34.f:h6 de7 35.hg7 e:a3 36.gf8 x.

34.ed6??

Paleidžia laimėjimą. Reikėjo žaisti 34.cb6! a:c5 35.ed4! c:g5 36.h:d8 hg5 37.d:h4 x.

34...ed8 35.db8 df6 36.bc7 fe7 37.cd6 ef8 =.

Bus daugiau.

7.AMŽINAI GYVA PROBLEMA 

    Labai sunku įsivaizduoti turnyrą kuriame kam nors netektų susidurti su vienu dažniausiai pasitaikančiu standartiniu endšpiliu c1 šaškės pravedimas į damas pro juodųjų šaškę a3. Šių metų pirmosios lygos Šiaulių zonos varžybose taip pat šis endšpilis bent jau vieną kartą pasitaikė. Partijoje J.Urbonas – A.Papulovas baltosios nesugebėjo sėkmingai atlikti tos operacijos ir partija pasibaigė lygiosiomis. Čia jau toks dalykas kurio nepakartojus (esant nors mažiausiai abejonei dėl žinojimo) negalima važiuoti į varžybas, nes gali būti prarastas labai brangus pustaškis.

    Senais laikais, kai Lietuvoje buvo bent 4 kartus daugiau trenerių, kai varžybos vykdavo pakankami ilgai, labai dažnai susirinkdavo vakarais treneriai kuriame nors viešbučio numeryje pasidalinti patirtimi. Ant stalo atsirasdavo šaškių lenta ir gan dažnai buvo bandoma nagrinėti minėtą baigmę. Ir tas procesas kartais užsitęsdavo iki ryto. Šis endšpilis vienose knygose buvo pateikiamas vienaip, kitose kitaip ir aš pats sunkiai prisimindavau endšpilio eigą. Tik susipažinus su A.Rozenblato metodika pavyko “įvaryti” šį endšpilį į galvą ilgam laikui. Manau, kad pagal svarbą ir sudėtingumą šis endšpilis turėtų būti privalomas žinoti jau I atskyrio žaidėjams, o kandidatai į meistrus, nesusitvarkę su šia problema, jau kaip ir turėtų nusisegti ženkliukus (sovietiniais laikais tokie buvo).

    Fragmentas iš V.Valantino knygos "Daminės paprastųjų šaškių baigmės".

    Viena iš pačių svarbiausių ir palyginti dažniausiai pasitaikančių šaškių žaidimo pozicijų. Iš visų egzistuojančių šaškės c1 nuvarymo į damas metodų turbūt geriausiai suprantamas yra tas, kurio autorius A. Rozenblatas. Mes su juo ir susipažinsime. Pirmiausiai sudarome pradinę poziciją.

94      PP

Dabar juodosios gali trukdyti šaškės c1 nuvarymui į damas dviem būdais: arba juodųjų dama įsikuria apatiniame dvikelio kelyje g1-a7, arba kontroliuoja apatinį trikelio kelią c1-h6.

Pastabos:

1. Šaškę c1 į damas reikia varyti per laukelį e3 . Jei ji pateks į laukelį c3, laimėjimo metodas taps gerokai sudėtingesnis.

2. Baltųjų šaškei reikia žengti tik du žingsnius, t.y. pasiekti laukelį e3 , po to jau juodosios stipriau pasipriešinti nebegali ir baltųjų šaškė nesunkiai pasiekia daminius laukelius.

I variantas

Juodųjų dama yra įstrižainėje g1-a7. Tarkime, ji užima laukelį a7.

1. cd2! (nėra reikalo delsti) 1. ...ag1 (baltosios paprasčiausiai išvaro juodųjų damą iš apatinio dvikelio kelio) 2. ac7 gf2 cb8 fa7 4. ca1 af2 5. ba7 , 6. de3 ir baltosios nesunkiai nuvaro šaškę į damas ir laimi.

II variantas

Juodųjų dama yra įstrižainėje c1-h6. Dabar baltųjų užduotis gauti galutinę poziciją, pavaizduotą 95 diagramoje.

J.D.  H6   1. cd4 ×.

J.D.  G5   1. 1. cg7 ge3.

1. ... gh6 2. gd4, ir juodųjų dama nebeturi saugių laukelių; 1. ... gf4 2. gd4 susiveda į žr. pagrindinį variantą nuo 3 juodųjų ėjimo ; 1. ... ge7(h4) 2. cd2 ir negalima 2. ... g5 dėl 3. gh6 ir ad2 ×.

2. gf6 ef4.

2. ... eh6 3. fd4 ×; 1. ... ea7 2. cd2 susiveda į I variantą.

3. fd4!

Dėl grėsmės 4. de3 ir 5. ae1 juodųjų dama turi palikti apatinį trikelio kelią.

3. ... fg3 4. dg7! gf4.

Priešingu atveju 5. cd2 ir t.t.

5. ab6! susiveda į GP

Pastaba.

 Baltosios privalo išvaryti juodųjų damą iš trikelio, pastatydamos damą laukelyje d4, tuo metu, kai ji stovi laukelyje f4. Jei tas manevras bus atliktas tuo metu, kai juodųjų dama stovi laukelyje g5 , tai po 5. ab6 juodųjų dama turės galimybę pulti iš laukelio d8 ir trukdys sudaryti galutinę poziciją.

J.D.  F4   1. cd4 susiveda į G5, žr. nuo 3 juodųjų ėjimo.

J.D.  E3  1. cf6 ef4 (1. ... eh6 fd4 ×; į bet kokį kitą juodųjų ėjimą 2. cd2 susiveda į I variantą.) 2. fd4 susiveda į G5, žr. nuo 3 juodųjų ėjimo.

III variantas. Kiti atvejai

J.D.  B4   1. cd4 ×.

J.D.  H4   1. cd2 hf2 (1. ... hg5 2. de3 ×.) susiveda į I variantą.

J.D.  E7,D6 1. cd2 ec5 [1. ... g5 (f4) 2. de3 ×; 1. ... b4 2. ca1 ir ac3 ×.] susiveda į I variantą.

95         GP

Laimėjimas 

1. ... fd6.

1. ... fh6 2. gf8 hg5 3. be3 gd2 4. ce3 ab2 5. fg7 ×; 1. ... fg5 2. be3 ×; po kitų juodųjų ėjimų 2. cd2 ir t.t.

2. cd2 db8.

2. ... df8 3. gc3 fh6 4. be3 hf8 5. ec5 ×; 2. ... df4 3. gh6 fc1 4. be3 ×; 2. ... de7 3. de3 ir t.t.; 2. ... dh2 3. bg1 (kol kas negalima skubėti į damas 3. de3? hg1=) ir 4. de3 ir t.t.( negalima 3. ...hf4 dėl 4. gh6 ir 5. ge3 ×.

3. bg1.

3. de3? ba7=; 3. gh8? bf4! 4. dc3 [4. be3 fc7! 5. eg1 (5. hc3? ca5=; 5. dc3? ca5=; 5. eh6? ca5 6. de3 ab6 7. hd4 ab2!=.) 5. ... cf4 ir baltosios yra priverstos keliauti į laukelį c3, arba pozicija kartojasi.] ir baltųjų šaškei patekus į laukelį c3 laimėjimo būdas tampa sudėtingesnis, žr. šaškių junginį B. c3; J. a3.

3. ... bh2.

3. ... bf4 4. gh6 ir ge3 ×.

4. de3 ir toliau baltosios nesunkiai nuvaro šaškę į damas ir laimi.